Neekologiškos kavos auginimo problemos – kava ištisas kartas kava buvo auginama naturaliai. Nuo mažų šeimos ūkių iki didelių plantacijų – ekologiški kavos auginimo būdai yra tradicija. Tačiau pastaraisiais metais kai kurie kavos augintojai pasirinko greitesnį sprendimą – sintetines trąšas ir pesticidus. Nors šios cheminės medžiagos gali akimirksniu paskatinti gamybą, prie jų metaforiškai yra priklijuota didelė kaina: žala žmonėms ir aplinkai
Kas yra sintetinės trąšos ir pesticidai ir kokią įtaką, tai turi mums?
Sintetinės trąšos yra dirbtinės cheminės medžiagos, skirtos maitinti dirvą, kad javai galėtų geriau augti. Juose paprastai yra azoto, fosforo ir kalio junginių, kurie suteikia augalams papildomos energijos ir maistinių medžiagų. Kita vertus, pesticidai yra medžiagos, naudojamos kovojant su kenkėjais, tokiais kaip vabzdžiai ar piktžolės, kurie gali pakenkti ar nužudyti pasėlius, jei nebus kontroliuojami. Abiejų tipų cheminės medžiagos gali būti kenksmingos, jei jos naudojamos netinkamai arba per daug, todėl gali kilti pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Pagrindinė priežastis, kodėl vis dar plačiai naudojamas neekologiškas kavos auginimas, yra didelis jos derlingumas, palyginti su ekologiškais metodais. Kaip minėta anksčiau, neekologinis ūkininkavimas duoda „akimirksniu“ rezultatą – intensyviai naudodami chemines trąšas ir pesticidus, ūkininkai gali pasiekti didesnį derlių greičiau, nei leidžia tradiciniai metodai. Dėl to jis ypač patrauklus didelės apimties gamybai, kuriomis siekiama sumažinti riziką ir maksimaliai padidinti pelną. Tačiau yra rimtų ilgalaikių padarinių, susijusių su sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimu kavos pasėliams:
Dirvožemio degradacija
Intensyvus sintetinių trąšų naudojimas sukelia dirvožemio eroziją, nes išplaunamos pagrindinės augalams reikalingos maistinės medžiagos. Laikui bėgant sumažina dirvožemio derlingumą, taip pat padidina nuotėkį į netoliese esančius vandens telkinius, o tai gali sukelti užteršimą ir vandens ekosistemų sunaikinimą.
Pavojus sveikatai
Tam tikrų rūšių pesticidų poveikis (įkvepiant ar kontaktuojant) buvo susijęs su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys arba neurologiniai sutrikimai; šiomis cheminėmis medžiagomis apdoroto maisto vartojimas taip pat kelia didelį pavojų sveikatai. Pesticidų likučių gali likti net po plovimo/virimo procedūrų.
Biologinės įvairovės nykimas
Natūralūs kraštovaizdžiai, supantys plantacijas, kuriose naudojami neekologiški metodai, dažnai patiria laukinių gyvūnų populiacijos mažėjimą dėl buveinių naikinimo išvalius žemę plantacijoms. Be to, kai kurios augalų rūšys, kurios buvo natūraliai naudingos, gali išnykti dėl to, kad jos nesugeba išgyventi dėl tam tikrų auginimo proceso metu naudojamų pesticidų poveikio. Dėl to toliau blogėja natūralios ekosistemos aplink šias plantacijas, taip pat sumažėja ten gyvenančių vietinių organizmų ištekliai (t. y. maisto šaltiniai).
Neekologiškos kavos auginimo problemos apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad nors neekologiškos kavos auginimas gali duoti tiesioginės naudos dėl didesnio derliaus per pasėlių ciklą, jo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai negalima pamiršti. Nuo dirvožemio degradacijos, dėl kurios atsiranda užteršto vandens šaltiniai, iki galimų lėtinių ligų. Dėl pesticidų suvartojimo, svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys imtųsi veiksmų, kad sumažintų šį neigiamą poveikį, taikydamos tvaresnę praktiką. Pvz: integruotą kenkėjų valdymo sistemą (IPM). Sumažintas žemės dirbimo sistemas arba ekologinio ūkininkavimo metodus, kurie garantuotų saugų pragyvenimo šaltinį ateinančioms kartoms. paaukoti dabartinį gamybos lygį ir nepakenkiant kokybės standartams, kurių šiandien reikalauja rinkos poreikiai.
Parašykite komentarą